- plokšmė
- plokšmė̃ sf. (3) NdŽ; Mdž žr. plokštuma: 1. Kiekviena stogo plokšmė pradedama ir užbaigiama dengti trumpesniais gontais rš. Vėlybojo baroko bažnyčių frontoniniai skydai savo lengvomis, skaidriomis plokšmėmis viešpatauja viršum Vilniaus stogų rš. Bestoviniuojant paskutinio vagono užpakalinėj plokšmėj, mus blizguoja metalinių bėgių kaspinai Vr. 2. Plokšmė, statmena vertikalinei krypčiai, vad. gulstinė, arba horizontinė, plokšmė EncIX875. Plokšmės geometrija (planimetrija) Z.Žem. Šviesos bangos sklinda ne vienoje plokšmėje, kaip vandens, o visomis kryptimis P.Aviž.
Dictionary of the Lithuanian Language.